šarvininkas

1 šárvininkas (-inykas; N, M) sm. (1) K, Rtr, FrnW965, NdŽ, KŽ, šarviniñkas (-inỹkas DP118, FrnW965) (2) NdŽ 1. Q642, Sut, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ šarvų, ginklų dirbėjas, pardavėjas: Kardininkai, patrankininkai, šarvininkai dirbo meniškus ginklus ir karių aprangą MLTEIII64. 2. SPII43, SE63,65, H, R, MŽ216,232, MP117,118, Krz126, Sut, I, N, K, FrnW965, NdŽ, KŽ istor. šarvuotas karys: Jo šarvinykai negalės gintisi BBJer51,3. Kada sylingas šarvinykas sergt palacių savo, tada pakajuj yra jo daiktai VlnE49, BPI291. Šarvinỹkas galingas bu[v]o velinas, kuris ... turėjo savo valdžioj visą pasaulį DP120. Stipras šarvinykas sergti namus savo A.Baran. Niekas negali įeit namuosna šarvinyko ir sūdus jo išgaut, jeigu pirm nesurištų šarvinyko Ch¹Mr3,27. ^ Ubagystė tave užspeis kaip pėstininkas ir pristokimas kaip šarvininkas CII619. ║ I fechtuotojas, kovotojas. 3. LL137 šarvuotas laivas, šarvuotis. 4. LL137 žinduolis šarvuotis.